...pala pala... Kažkas čia ne taip. Ar ne Neda vakar su juo kalbėjosi? Ir ji man kažkodėl nepasakė apie ką jie šnekėjo. Susidomėjau. Nusprendžiau susitikti su ta išdavike ir viską išsiaiškinti akis į akį.
- Na, tai pasakok. Ko prikalbėjai vakar Simui?
- Nieko ypatingo ir svarbaus, kad reiktų tau žinoti.
- Kaip tai? Jis mane pasiuntė po jūsų pokalbio, reiškia kažko prišnekėjai.
- Nieko aš jam nepasakojau, na beveik.
- Beveik?
- Koks tau skirtumas? Atstok!
- Ne, neatstosiu! - Tą akimirką nesusilaikiau ir trenkiau jai per veidą.
Tuomet atbėgo jos draugės ir sustabdė peštynes.
- Ar jūs nesveikos?
- Liaukites! - šaukė Nedos draugės.
- Čia ji pradėjo! Ji papasakojo Simui kažką blogo apie mane! Nurausiu jai galvą!
Pamiršau jums papasakoti apie Nedą. Ji yra Simo klasiokė ir mano draugės pusseserė. Kažkada mes gerai sutardavom, bet šiemet kaip katė ir šuo. Ji žinoma visoj mokykloj kaip labai pasikėlusi ir trokštanti būti laivo kapitonu. Dėl to dauguma jos ir nemėgsta, tačiau ji to nenori pripažinti.
Iškart po peštynių nusprendžiau eiti namo. Pamelavau, kad blogai jaučiuosi ir nuėjau namo.
Namie iškart griuvau į lovą ir puoliau į ašaras...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą