Praėjo kelios dienos, ir atrodo, minčių lietus aprimo. Laimei, viskas pasibaigė neblogai. Na ta prasme gerai, neskaitant to mamos draugo. Kažin, ar pasakot man jai? O gal geriau nutylėti? Ai vis dėl to pamiršiu aš šią istoriją, ir gyvensiu toliau. Taip man bus geriau.
Tądien buvo labai graži diena. Sulaukiau skambučio iš Godos. Kvietė į klasės vakarėlį.
- Nežinau net... O tu eisi?
- Būtinai, juk mėgstu vakarėlius, xixi.
- Na gerai... Užeik pas mane prieš pusvalandį iki pradžios.
- Sutarta!
Ilgai rinkaus ką apsivilkti, nes neturiu daug gražių rūbų. Visi jie kiek suplyšę, purvini. Ir viskas dėl to, kad tėtė mus paliko. Mama neįstengia nupirkti man to, ko reikia. Ir man liūdna dėl to. Bet labai nepergyvenu.
Atėjo vakarėlio valanda. Iš tikrųjų laukiau aš labai. Sulaukiau Godos, mes kiek pasigražinome ir išėjome link mokyklos.
Buvo tamsu, todėl aš bijojau eit. Tačiau mokykla nėra labai toli, todėl greitai atėjome į ją.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą